Aplinkosauga ir ekologija

Mūsų gyvenime chemija yra visur aplink mus: drabužiuose, balduose, asmeninės higienos priemonėse, plastmasės gaminiuose ir t.t. Netinkamai naudojamos ir tvarkomos chemijos produktų turinčios medžiagos pasilieka mūsų ekosistemose, ir gali turėti neigiamos įtakos tiek mums patiems, tiek ateinančioms kartoms.

Vienas iš aplinkos apsaugos tikslų yra saugi, netoksiška aplinka. Norint, kad ji tokia būtų, labai svarbu, kad kiekvienas suprastume savojo indėlio svarbą į šį procesą, nelaukiant kol kas nors pasirūpins saugia mus visus supančia aplinka. Net mažiausias žingsnis šia linkme bus tam tikras indėlis į saugią aplinką sau, mūsų vaikams ir ateinančioms kartoms. Juolab, kad tai puikus būdas sumažinti išlaidas!

Kiekvieno mūsų buityje neišvengiamai susidaro dideli kiekiai nuotekų, kurios yra tvarkomos, nuotekų vanduo yra valomas ir grąžinamas gamtai. Tačiau nuotekų valymo įrenginiuose iš nuotekų pašalinamos toli gražu ne visos kenksmingos aplinkai cheminės medžiagos, į nuotekas patenkančios skalbiant drabužius bei tekstilės gaminius, plaunat indus, valant kriaukles, klozetus, vonias, dušo kabinas, šalinant nuotekų vamzdžių užsikimšimus, dažnai į klozeto puodą išmetant ne tik tualetinį popierių, bet ir pasenusius vaistus, asmenines higienos priemones ir daug kitų dalykų, labai apsunkinančių nuotekų valyklų funkcionavimą, padidinančių nuotekų tvarkymo kaštus bei vis labiau didinančių mus supančios aplinkos užteršimą.

Tad kaip žvelgiant per nuotekų šalinimo ir jų tvarkymo prizmę galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo nuo užteršimo bei sutaupyti pinigų?

Ekologinės idėjos pastaraisiais metais tampa vis populiaresnės ir aktualesnės daugumai pasaulio gyventojų. Sparčiai didėjantys  „eko“ ženklais pažymėtų produktų pardavimai įrodo, kad daugelis iš mūsų stengiamės būti draugiškesni mus supančiai aplinkai. 

Skalbimas – viena namų ruošos sričių, kurioje ekologinės idėjos ypač populiarios. Daug žmonių jau suvokia, kad ekologiški skalbimo milteliai – daug geresnis pasirinkimas už įprastuosius cheminius, tačiau kol kas tik nedaugelis žino būdą kaip skirtingo audinio rūbus išskalbti švariai ir efektyviai.

Cheminių skalbimo priemonių naudojimas sveikatos požiūriu visuomet yra tam tikras kompromisas: iš vienos pusės, jos užmuša virusus ir bakterijas, iš kitos – cheminiai junginiai ar jų liekanos gali neigiamai veikti žmogų, aplinką, nuotekų valyklų įrenginius.

Vis labiau populiarėjantys ekologiški skalbikliai nuo įprastinių cheminių skiriasi tuo, kad neturi fosfatų ir natrio sulfato. O būtent šie neturintys jokios įtakos skalbimui ingridientai tik padidina pakuotės tūrį bei nutekėję į nuotakyną teršia vandenį. Pagrindinė ekologiškų skalbiklių sudėtis yra iš natūralių medžiagų: sodos, skalbimo riešutų, kokosų, palmių ar muilo.

Tačiau ekologiškiau galime gyventi naudodami nebūtinai "eko" ženklais pažymėtus skalbiklius, bet ir racionaliai naudodami cheminius.

Perdozavimas - rykštė

Norint mažiau rizikuoti, kad cheminės skalbimo priemonės pakenks jūsų sveikatai ir gamtai, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į cheminių skalbiklių dozavimą skalbiant. Specialistų teigimu, miltelių perdozavimą galima būtų įvardinti kaip vieną žalingiausių skalbimo įpročių. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad kas antras mūsų šalies gyventojas tiksliai nežino, kiek skalbimo priemonių reikia įpilti norint jų neperdozuoti. Beveik 50 proc. lietuvių skalbiklius į skalbykles pila „iš akies“.

Norintiems nepadauginti skalbimo priemonės, pirmiausia reikia atidžiai perskaityti instrukcijas ant pakuočių ar rūbų etikečių. Tyrimų duomenys byloja, kad tik 44 proc. žmonių visuomet skalbia pagal nurodymus, baimindamiesi sugadinti drabužius. Maždaug trečdalis (29 proc.) atsižvelgia į skalbimo taisykles pagal audinius, o kas penktas peržvelgia tik naujų, pirmą kartą skalbiamų drabužių instrukcijas.

Todėl nieko keista, kad didžiausi pasaulio buitinės technikos gamintojai ir čia stengiasi padėti vartotojui. Naujausiose skalbyklėse nurodžius skalbiamo audinio tipą, jos ne tik pačios nustato skalbinių  svorį, vandens temperatūrą, įvertina užterštumą ir pagal tai parenka tinkamiausią programos trukmę, bet ir nustato gręžimo intensyvumą, dozuoja vandenį bei skalbiklį.

Skystos priemonės pranašesnės

Jei šeimoje turite mažų vaikų bei norite būti draugiškas gamtai, rinkdamiesi chemines priemones, turėtumėte atkreipkite dėmesį, kad šios būtų be kvapiklių ir nesukeltų alergijos.

Specialistai taip pat pataria pirkti skystus skalbiklius, kadangi jie greičiau ištirpsta ir efektyviau pasiskirsto vandenyje. Taip išvengsite ant skalbinių kartais liekančių baltų nuosėdų. Skystos priemonės pranašesnės ir tuo, jog prieš skalbimą jų galima užpilti ant dėmės.

Iki minimumo sumažintas elektros energijos ir vandens suvartojimas yra tie rodikliai, į kuriuos rinkdamiesi naują skalbyklę dėmesį atkreipia daugiau nei pusė (51 proc.) lietuvių. Specialistai taip pat teigia, kad taupant energiją, tausojami ir audiniai, o tai reiškia, jog drabužiai ilgiau atrodo lyg nauji.

parengta pagal "Lietuvos medicina"

Kuo ekologiškos valymo priemonės skiriasi nuo įprastų?

• Daugiau kaip 99% produktą sudarančių medžiagų yra lengvai suyrančios, numatytas minimalus ir tikslus dozavimas, pakuotės gaminamos iš perdirbamos ar greitai suyrančios žaliavos, gaminant šias priemones padaroma minimali žala aplinkai.

• Lemiamas veiksnys yra suderinti chemijos priemonės, laiko, temperatūros ir mechaninio poveikio (žmogaus jėgos ir įrankių) sąveiką – tik tokiu atveju turėsime norimą rezultatą: švarią aplinką, minimalias laiko ir pinigų sąnaudas.

• Renkantis valymo priemones reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į jos cheminę sudėtį, t.y. ar priemonė yra ekologiška ir mus sups mažiau alergenų bei agresyvių medžiagų, bet ir į pakuotę, t.y. kiek pakuočių „keliaus“ į sąvartyną bei kiek reikės sąnaudų šioms priemonėms ir pakuočių atliekoms transportuoti bei utilizuoti.

• Svarbu tinkamai dozuoti bei tikslingai naudoti. Chemijos perdozavimas – dažniausiai pasitaikanti klaida. Jeigu bus padidinta valymo priemonės koncentracija lyginant su rekomenduojama doze, plaunamosios savybės keičiasi labai nežymiai. Taip tik švaistomas cheminis produktas, didinami nuotekų valymo kaštai bei teršiama aplinka.

• Ekologiškas valymas – tai sveikas ir saugus dalykas. Sveikas todėl, kad valymui naudojamos tik absoliučiai natūralios medžiagos. Saugus, ypač tuo atveju, jei jūs ar kas nors iš jūsų šeimos narių yra alergiškas tam tikroms cheminėms valymo priemonėms, ir cheminių priemonių naudojimas valymui gali turėti labai nemalonią pabaigą. Be to, naudodami ekologiškas valymo priemones, saugome ne tik savo sveikatą, bet ir mus supančią aplinką ir gamtą.

Ekologiškas valymas - tai paprasta, nes už pakankamai prieinamą kainą bet kuriame prekybos centre galima įsigyti visų, jūsų namų valymui būtinų ekologiškų valymo priemonių, skirtų indų plovimui, grindų plovimui, langų valymui, įvairių paviršių valymui, skalbimo ir skalavimo priemonių. Šių priemonių naudojimas yra patogus, paprastas, nereikalaujantis ypatingų žinių ar įgūdžių.

Ekologiškas valymas – tai dar ir praktiška, nes valymui galėsite naudoti natūralius produktus, kurių kiekvienas tikrai turime savo namuose ir sėkmingai galime pasigaminti tiesiog iš to, ką turime. Pavyzdžiui, soda. Jei namuose turite kūdikių ar mažų vaikų, jų naudojamus indelius, buteliukus ir kitus reikmenis patartina valyti, naudojant sodą ir vandenį iš čiaupo. Valant juos tokiu būdu, išvalysite tikrai ne prasčiau, negu naudojant chemines valymo priemones. Su soda išvalysite ir nešvarumus virtuvėje, naudojant sodą ir actą, galima išvalyti ir klozetą. Kartais valymui sodą galima pakeisti ir druska.

Taip pat pastaruoju metu vis populiarėjantis ekologiškas valymo būdas - valymas garais. Valant garais, nenaudojami cheminiai valikliai, o jei kartais jie ir naudojami, valant ypatingai užterštus paviršius, tai jų naudojimas yra ypač minimalus, kas yra labai svarbu ne tik jūsų sveikatai, aplinkai, bet ir jūsų piniginei, nes išvengsite nereikalingų išlaidų valomosioms medžiagoms pirkti.

• Pilti į skalbykles brangų vandens minkštiklį - pinigų švaistymas. Vandenyje gausu mineralinių medžiagų, kurių panaikinti negali jokie minkštikliai. Taigi užuot pirkę įvairias kalkių šalinimo priemones, keletą kartų per metus (tiek kartų per metus, kiek namuose gyvena žmonių) vietoj skalbimo miltelių įberkite apie 300 g citrinos rūgšties ir įjunkite tuščią skalbyklę virinimo režimu.

• Drabužių balinimas: sumaišykite pusę stiklinės citrinų sulčių su 5 litrais karšto vandens. Į šį tirpalą pamerkite drabužius, palaikykite nuo valandos iki paros (priklausomai nuo drabužių nešvarumo). Išmirkytus drabužius ištraukite, visą turinį supilkite į skalbimo mašiną ir skalbkite kaip įprastai. Taip balinant – neįmanoma perbalinti. Šis būdas netinka šilkui.

• Padidinkite drabužių skalbiklio efektyvumą: įbėrus pusę puodelio sodos į įprastą kiekį skysto drabužių skalbiklio, balti skalbiniai taps dar baltesni, o spalvoti - ryškesni. Soda suminkština vandenį, todėl skalbiklio reikės mažiau. Įbėrę pusę puodelio sodos į skalbyklę su įkrova iš viršaus (į skalbyklę su įkrova iš šono – ketvirtadalį puodelio) sustiprinsite baliklio poveikį, todėl jo reikės mažiau. Sutaupysite!

• Nerūdijančio plieno kriauklės valymas: sudrėkinkite kriauklę, paviršių pabarstykite soda ir gerai nušveiskite, tada nuskalaukite vandeniu. Pabarstykite sodos ant kriauklės kraštų ir į plyšius. Tada nušveiskite senu dantų šepetėliu minkštais šereliais. Po to išklokite kriauklę acte išmirkytais popieriniais rankšluosčiais ir palikite 20 min. Soda ir actu išplovus virtuvės kriauklę, ji spindės ir gaiviai kvepės!
• Vamzdžių valymas: į nutekamąjį vamzdį suberkite pusę puodelio sodos, po to įpilkite puodelį acto. Užvirinkite arbatinį vandens. Tada supilkite jį į nutekamąjį vamzdį. Kadangi actas yra puiki priemonė atkemšant užsikimšusius vamzdžius, dažnai pakanka tiesiog jo įpilti ir kurį laiką palikti vamzdyne.
• Netoksiškas vonios ploviklis. Šia priemone puikiai nuvalysite visus vonios ar dušo kabinos padėklo paviršius. Pridžiūvusias muilo putas ir pelėsius ji nuvalo ne prasčiau nei vonios valikliai, tačiau kainuoja daug mažiau! Sudedamosios dalys: 2/3 puodelio sodos 1/2 puodelio skysto muilo 1/2 puodelio vandens 2 arbatiniai šaukšteliai acto 1 švarus pusės litro buteliukas su purkštuvu ir uždaromu dangteliu. Dubenyje sumaišykite sodą ir skystą muilą. Atskieskite vandeniu, įpilkite acto. Gautą skystį suplakite, kad nebūtų gumuliukų. Supilkite skystį į butelį. Prieš naudojimą gerai suplakite. Papurkškite ant paviršiaus, kurį norite nuvalyti, patrinkite kempinėle, nuskalaukite vandeniu.

• Soda. Valykite unitazo paviršių su soda, naudodami šiltą vandenį ir šiurkščią kempinėlę. Tuomet pasinaudokite actu tam, kad viskas suputotų. Palaukę kelias minutes, išvysite natrio acetato druską. Ji skaido riebalus. Tuomet antrą kartą išvalykite unitazą šiuo junginiu ir nepamirškite nuplauti vandeniu.
• Actas. Iš pradžių problemines vietas pamuiluokite, tuomet papurkškite actu ir nugrandykite. Acto esencija ypač pravarti, jei unitaze susikaupė kalkių ir šlapimo nuosėdų. Tuomet galite tiesiog pamirkyti tualetinį popierių acte ir palaikyti ant dėmių.
• Energetiniai gėrimai. Pirmiausiai, įpilkite du puodelius pasirinkto energetinio gėrimo į tualetą ir palaukite valandą. Tuomet, su šepečiu išvalykite problemines vietas ir nuleiskite vandenį.
• Kola. Supilkite visą skardinę šio gėrimo ir palaukę valandą valykite, nuleiskite vandenį ir džiaukitės spindinčiu unitazu.
• Pemza. Iš pradžių pemzą pamirkykite šiltame vandenyje. Tuomet, naudodami gumines pirštines, trinkite nešvarias vietas. Kai rezultatas jus tenkins, visus nešvarumus išvalykite, nuleisdami vandenį.
• Spiritas. Apipurkškite dėmes spiritu, palaukite kelias minutes ir galiausiai su šepečiu, nuvalykite dėmes

Nemeskite ir nepilkite į klozetą:

• tamponų,
• tvarsčių,
• higieninių paketų,
• popierinių servetėlių, popierinių rankšluosčių,
• laikraščių, popierinių etikečių ir pan.,
• audinių,
• dažų (jie tirpsta vandenyje),
• tirpiklių,
• naftos produktų,
• nuorūkų,
• benzino,
• klijų,
• plaukų dažų,
• vandenilio peroksido,
• izopropilo alkoholio,
• variklinės alyvos,
• adatų ir švirkštų,
• dažų, dažų skiediklių ir lako valiklių,
• pesticidų, insekticidų ir herbicidų,
• baseinų chemikalų,
• žiurkių ir kitokių nuodų,
• terpentino,
• langų valymo skysčio,
• plaukų,
• kačių kraiko, valymo kempinėlių ir kitų dalykų.