Tarpukario Lietuvoje centralizuotu nuotekų šalinimu bei valymu Panevėžyje iš esmės imta rūpintis 4 – ojo XX amžiaus dešimtmečio viduryje.
Pirmasis nuotekų dumblo nusodintuvas ir nuotekų perpumpavimo stotis mieste jau veikė 1940 metais. Tada Panevėžyje planuotą nuotekų šalinimo sistemą ir valymo ūkį baigta įrengti iki 1945 m.
1956 m. Panevėžyje pradėti centralizuoto vandentiekio ir tolesnės nuotekų šalinimo bei valymo plėtros projektavimo darbai. 1960 m. Savitiškyje baigta mechaninio nuotekų valymo įrenginių statyba. Jų pajėgumas buvo 8,3 tūkst. m³/p. 1965 m. šios valyklos pajėgumai padidinti iki 25,8 tūkst. m³/p. 1961–1963 m. miesto pakraštyje 94 ha plote įrengti ir pradėti eksploatuoti nuotekų valymo filtracijos laukai. 1972 m. pradėta biologinio nuotekų valymo valyklos Papušių kaime statyba. Įrenginiai pradėti eksploatuoti 1979 m. balandžio 11 d. Jų pajėgumas buvo 56 tūkst. m³/p. 1989 m. nuotekų valyklos pajėgumai padidinti iki 70 tūkst. m³/p, tačiau juose iš į Nevėžį išleidžiamo apvalyto vandens nešalintas fosforas ir azotas. Nors nuo 1997 m. šiuos elementus pašalinti buvo privalu, iki 2007 m. pradžios iš Panevėžio miesto nuotekų valyklos į atvirus vandens telkinius – Nevėžį, Nemuną, Baltijos jūrą – per metus patekdavo per 300 tonų azoto, apie 50 tonų fosforo.
1984 m. nuotekų valykloje buvo pastatytas dumblo sausinimo cechas, kuriame per parą buvo gaunama apie 90 t nusausinto dumblo. 1996 m. dumblo sausinimo cechas buvo pradėtas modernizuoti.
Kadangi Panevėžio miesto nuotekų valykla technologiškai ir fiziškai susidėvėjo, joje nebuvo galimybių išvalyti nuotekų iki normatyvinių reikalavimų, o labai sumažėjus valomų nuotekų kiekiams įrenginiai dirbo neracionaliai, nuo 2000 m. buvo atliekamas valyklos rekonstravimas. Tai sudėtinė Panevėžio miesto vandentvarkos ūkio aplinkosauginio investicijų projekto dalis. 2001 m. už PHARE fondų lėšas – daugiau, kaip 10 mln. Lt – įrengtos ekologiškai saugios dumblo saugyklos, baigtas modernizuoti dumblo sausinimo cechas, 2003 m. beveik už 5 mln. Lt atliktas parengiamojo valymo statinių ir įrengimų rekonstravimas, o apskritai iki 2003 m. pabaigos Panevėžio m. nuotekų valyklos rekonstravimo reikmėms investuota apie 20 mln. Lt.
2005 m. po parengiamųjų darbų pradėtas pagrindinių nuotekų valyklos įrenginių – nusodintuvų, bioreaktorių, orpūčių ir kt. – rekonstravimas.
Dėl to jau 2007 m. pradžioje valykloje iš vandens, išleidžiamo į atvirus vandens telkinius, pradėtas šalinti azotas ir fosforas. 2007 metų pabaigoje Panevėžio miesto nuotekų valykla galutinai rekonstruota ir modernizuota. Rekonstravus dumblo tvarkymo ūkį, pradėtos gaminti biodujos (1800–2500 m³/p), kurios deginamos koogeneratoriuje, gaminančiame elektros ir šilumos energiją.
Šiuo metu bendrovė eksploatuoja iš viso 3 nuotekų valyklas: Panevėžio miesto, Uliūnų ir Ramygalos miestelių, nuotekų valyklose per metus išvaloma per 10 mln. m³ nuotekų (2022 m. išvalyta daugiau nei 13 mln. m³ nuotekų).
2022 metais Panevėžio miesto nuotekų valykloje susidarė 2529 t (pagal sausą medžiagą) nuotekų dumblo, išdžiovinta – 18% (464 tonų pagal sausą medžiagą) viso susidariusio nuotekų dumblo.
Panevėžio miesto ir priemiesčių nuotekų surinkimo sistemoje veikia 116 nuotekų perpumpavimo siurblinių: 97 – Panevėžio m., 6 – Ramygaloje, 3 – Garuckuose, 6 – Uliūnuose, 4 – Naujamiestyje.
Nuotekos šalinamos beveik 931 km ilgio nuotakyno tinklu.
2022 m. Panevėžio miesto nuotekų valykloje nuotekos išvalytos iki 6,1 mg/l pagal BDS7 (norma 12 mg/l), pagal bendrąjį azotą - iki 8,3 mg/l (norma - 10 mg/l), fosforą - iki 0,5 mg/l (norma - 1 mg/l), Di(2-etilheksil) ftalatas iki 0,0001 mg/l (norma - 0,002 mg/l) .
2022 metais iš bendrovės nuotekų valyklų paimti 2876 nuotekų ir dumblo ėminiai ir atlikti 8697 nuotekų ir dumblo tyrimai, iš pramonės įmonių paimti 1503 nuotekų ėminiai ir atlikti 4563 nuotekų tyrimai. Iš Nevėžio upės ir paviršinių nuotekų išleistuvo paimta 50 ėminių ir atlikti 638 tyrimai. Iš užsakovų gauti 49 ėminiai ir atlikti 305 įvairių parametrų tyrimai.
Pūdant dumblą pūdytuvuose, per 2022 m. pagaminta 1653 tūkst. Nm³ biodujų. Kogeneracinėje jėgainėje sudeginus biodujas pagaminta 2435 tūkst. kWh elektros energijos ir 2468 tūkst. kWh šiluminės energijos.
UAB „Aukštaitijos vandenys“ eksploatuojamų nuotekų valyklų 2022 metų pagrindinių teršalų rodikliai
Panevėžio nuotekų valykla
| Parametras |
Vidutinė metinė koncentracija, mg/l |
|
| Po valymo |
Normatyvas | |
| BDS7 | 6,1 | 12 |
| Bendras azotas (N) | 8,3 | 10 |
| Bendras fosforas (P) | 0,5 | 1 |
| Di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP) | 0,0001 | 0,002 |
Ramygalos nuotekų valykla
| Parametras |
Vidutinė metinė koncentracija, mg/l |
|
| Po valymo |
Normatyvas | |
| BDS7 | 3,6 |
12 |
| Bendras azotas (N) | 18,8 |
20 |
| Bendras fosforas (P) | 1,9 | 2 |
Uliūnų nuotekų valykla
| Parametras |
Vidutinė metinė koncentracija, mg/l |
|
| Po valymo |
Normatyvas | |
| BDS7 | 3,6 |
23 |
Panevėžio miesto nuotekų valykloje per metus susidaro apie 3,0 - 4,5 tūkst. tonų nusausinto dumblo. Dumblo sudėtyje yra didelis biogeninių medžiagų kiekis: bendro azoto (N) - nuo 70 iki 80 g/kg, bendro fosforo (P) - nuo 25 iki 30 g/kg, bendro kalio (K) - nuo 4 iki 7 g/kg.
Vadovaujantis normatyviniu dokumentu „Nuotekų dumblo tvarkymo ir panaudojimo reikalavimai“, Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginiuose apdorotą dumblą galima panaudoti žemės ūkyje laukų tręšimui, energetinių kultūrų (greitai augančių želdinių, kurių paskirtis – biokuro gamyba) auginimui, nederlingam dirvožemiui bei pažeistoms teritorijoms (karjerams, išeksploatuotiems durpynams, likviduojamiems sąvartynams, kelių sankasoms ir pan.) rekultivuoti. Pasaulyje žemės tręšimas nuotekų dumblu – paplitęs reiškinys. Tačiau dėl dumble esančių sunkiųjų metalų jis yra ribojamas ir reguliuojamas, atsižvelgiant į tų metalų koncentracijas.
Panevėžio miesto nuotekų valykloje vykdoma nuolatinė nuotekų dumble esančių sunkiųjų metalų stebėsena. Pagal sunkiųjų metalų koncentraciją Panevėžio miesto nuotekų valykloje susidarantis dumblas priskiriamas I-II kategorijai.
Nuotekų dumblo rodikliai
| Dumblo kategorija | Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg | ||||||
| Švinas (Pb) | Kadmis (Cd) | Chromas (Cr) | Varis (Cu) | Nikelis (Ni) | Cinkas (Zn) | Gyvsidabris (Hg) | |
| I | <140 | <1,5 | <140 | <300 | <50 | <800 | <1,0 |
| II | 140-150 | 1,5-5 | 140-170 | 300-1000 | 50-70 | 800-2500 | 1,0-1,5 |
| III | >150 | >5 | >170 | >1000 | >70 | >2500 | >1,5 |
| Sunkiųjų metalų koncentracija Panevėžio nusausintame nuotekų dumble | |||||||
| I | 25,5 | 1,0 | 25,6 | 116,5 | 17,3 | 547,0 | 0,0 |
Jei dumblas atiduodamas jo panaudojimui žemės ūkyje, atliekami papildomi dumblo ir numatomo tręšti dirvožemio tyrimai.
Norint nuotekų dumblą naudoti kaip trąšą, reikia parengti tręšimo planą, suderintą su savivaldybe, kurios administruojamoje teritorijoje vykdomas tręšimas, ir Aplinkos apsaugos agentūra. Turint reikiamus dokumentus, dumblo naudotojas savo transportu išsiveža dumblo kiekį pagal tręšimo plane apskaičiuotą normą iš Panevėžio nuotekų valyklos ir paskleidžia dumblą dirvoje. Paskleistą dumblą ne vėliau kaip per 2 dienas naudotojas turi įterpti į dirvožemį ne didesniu kaip 20% netolygumu.
Smulkesnės informacijos apie galimybes panaudoti nuotekų dumblą galima kreiptis į UAB „Aukštaitijos vandenys“ adresu: Velžio kelias 13, Panevėžys arba telefonu – 8 (45) 586609.
Nuorodos į straipsnius:
