Nuotekų tvarkymas


Nuotekų tvarkymo apžvalga

Tarpukario Lietuvoje centralizuotu nuotekų šalinimu bei valymu Panevėžyje iš esmės imta rūpintis 4 – ojo XX amžiaus dešimtmečio viduryje.

Pirmasis nuotekų dumblo nusodintuvas ir nuotekų perpumpavimo stotis mieste jau veikė 1940 metais. Tada Panevėžyje planuota nuotekų šalinimo sistemą ir valymo ūkį baigti įrengti iki 1945 m.

1956 m. Panevėžyje pradėti centralizuoto vandentiekio ir tolesnės nuotekų šalinimo bei valymo plėtros projektavimo darbai. 1960 m. Savitiškyje baigta mechaninio nuotekų valymo įrenginių statyba. Jų pajėgumas buvo 8,3 tūkst. m³/p. 1965 m. šios valyklos pajėgumai padidinti iki 25,8 tūkst. m³/p. 1961–1963 m. miesto pakraštyje 94 ha plote įrengti ir pradėti eksploatuoti nuotekų valymo filtracijos laukai. 1972 m. pradėta biologinio nuotekų valymo valyklos Papušių kaime statyba. Įrenginiai pradėti eksploatuoti 1979 m. balandžio 11 d. Jų pajėgumas buvo 56 tūkst. m³/p. 1989 m. nuotekų valyklos pajėgumai padidinti iki 70 tūkst. m³/p, tačiau juose iš į Nevėžį išleidžiamo apvalyto vandens nešalintas fosforas ir azotas. Nors nuo 1997 m. šiuos elementus pašalinti buvo privalu, iki 2007 m. pradžios iš Panevėžio miesto nuotekų valyklos į atvirus vandens telkinius – Nevėžį, Nemuną, Baltijos jūrą – per metus patekdavo per 300 tonų azoto, apie 50 tonų fosforo.

1984 m. nuotekų valykloje buvo pastatytas dumblo sausinimo cechas, kuriame per parą buvo gaunama apie 90 t nusausinto dumblo. 1996 m. dumblo sausinimo cechas buvo pradėtas modernizuoti.

Kadangi Panevėžio miesto nuotekų valykla technologiškai ir fiziškai susidėvėjo, joje nebuvo galimybių išvalyti nuotekų iki normatyvinių reikalavimų, o labai sumažėjus valomų nuotekų kiekiams įrenginiai dirbo neracionaliai, nuo 2000 m. buvo atliekamas valyklos rekonstravimas. Tai sudėtinė Panevėžio miesto vandentvarkos ūkio aplinkosauginio investicijų projekto dalis. 2001 m. už PHARE fondų lėšas – daugiau, kaip 10 mln. Lt – įrengtos ekologiškai saugios dumblo saugyklos, baigtas modernizuoti dumblo sausinimo cechas, 2003 m. beveik už 5 mln. Lt atliktas parengiamojo valymo statinių ir įrengimų rekonstravimas, o apskritai iki 2003 m. pabaigos Panevėžio m. nuotekų valyklos rekonstravimo reikmėms investuota apie 20 mln. Lt.

2005 m. po parengiamųjų darbų pradėtas pagrindinių nuotekų valyklos įrenginių – nusodintuvų, bioreaktorių, orpūčių ir kt. – rekonstravimas.

Dėl to jau 2007 m. pradžioje valykloje iš vandens, išleidžiamo į atvirus vandens telkinius, pradėtas šalinti azotas ir fosforas. 2007 metų pabaigoje Panevėžio miesto nuotekų valykla galutinai rekonstruota ir modernizuota. Rekonstravus dumblo tvarkymo ūkį, pradėtos gaminti biodujos (1800–2500 m³/p), kurios deginamos koogeneratoriuje, gaminančiame elektros ir šilumos energiją.

Šiuo metu bendrovė eksploatuoja iš viso 3 nuotekų valyklas: Panevėžio miesto, Uliūnų ir Ramygalos miestelių, nuotekų valyklose per metus išvaloma per 10 mln. m³ nuotekų (2021 m. išvalyta beveik 12 mln. m³ nuotekų).

2021 metais Panevėžio miesto nuotekų valykloje susidarė 2784 tonos (pagal sausą medžiagą) nuotekų dumblo ir beveik 2134 tonos džiovinto nuotekų dumblo.

Panevėžio miesto ir priemiesčių nuotekų surinkimo sistemoje veikia 112 nuotekų perpumpavimo siurblinių. 6 nuotekų perpumpavimo siurblinės veikia Ramygaloje, 3 - Garuckų km., 2 -  Uliūnuose, 4 - Naujamiestyje.

Nuotekos šalinamos beveik 922 km ilgio nuotakyno tinklu.

2021 m. Panevėžio miesto nuotekų valykloje nuotekos išvalytos iki 5,1 mg/l pagal BDS7 (norma 12 mg/l), pagal bendrąjį azotą - iki 7,7 mg/l (norma - 10 mg/l), fosforą - iki 0,5 mg/l (norma - 1 mg/l), Di(2-etilheksil) fatlatas iki 0,000069 mg/l (norma - 0,002 mg/l) .

2021 m. iš bendrovės nuotekų valyklų paimti 3164 nuotekų ir dumblo ėminiai, iš pramonės įmonių paimti 1473 nuotekų ėminiai ir atlikti 7823 nuotekų ir dumblo tyrimai. Iš Nevėžio upės ir paviršinių nuotekų išleistuvo paimtas 61 ėminys ir atliktas 671 upės vandens ir paviršinių nuotekų tyrimas. Iš užsakovų gauta 112 ėminių ir atlikti 506 įvairių parametrų tyrimai.

Pūdant nuotekų dumblą pūdytuvuose 2021 m. pagaminta 1596 tūkst. Nm³ biodujų, iš kurių pagaminta 2608 tūkst. kWh elektros ir 2635 tūkst. kWh šilumos energijos.

Nuotekų išvalymo kokybė

UAB „Aukštaitijos vandenys“ eksploatuojamų nuotekų valyklų 2021 metų pagrindinių teršalų rodikliai


Panevėžio nuotekų valykla


Parametras
Vidutinė metinė koncentracija, mg/l
Po valymo
Normatyvas
BDS7 5,1 12
Bendras azotas (N) 7,7 10
Bendras fosforas (P) 0,5 1
Di(2-etilheksil) ftalatas (DEHP) 0,000069 0,002


Ramygalos nuotekų valykla


Parametras
Vidutinė metinė koncentracija, mg/l
Po valymo
Normatyvas
BDS7    13,8 23


Uliūnų nuotekų valykla


Parametras
Vidutinė metinė koncentracija, mg/l
Po valymo
Normatyvas
BDS7    8,7 23

Nuotekų dumblo panaudojimo galimybės

Panevėžio miesto nuotekų valykloje per metus susidaro apie 3,0 - 4,5 tūkst. tonų nusausinto dumblo. Dumblo sudėtyje yra didelis biogeninių medžiagų kiekis: bendro azoto (N) - nuo 70 iki 80 g/kg, bendro fosforo (P) - nuo 25 iki 30 g/kg, bendro kalio (K) - nuo 4 iki 7 g/kg. Išdžiovintas Panevėžio nuotekų valykloje dumblas yra granulių pavidalo, supakuotas maišuose, patogus naudoti.
Vadovaujantis normatyviniu dokumentu „Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“ LAND 20-2005, Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginiuose išdžiovintą dumblą galima panaudoti žemės ūkyje laukų tręšimui, energetinių kultūrų ( greitai augančių želdinių, kurių paskirtis – biokuro gamyba) auginimui, nederlingam dirvožemiui bei pažeistoms teritorijoms (karjerams, išeksploatuotiems durpynams, likviduojamiems sąvartynams, kelių sankasoms ir pan.) rekultivuoti. Pasaulyje žemės tręšimas nuotekų dumblu – paplitęs reiškinys. Tačiau dėl dumble esančių sunkiųjų metalų jis yra ribojamas ir reguliuojamas, atsižvelgiant į tų metalų koncentracijas.
Panevėžio miesto nuotekų valykloje vykdoma nuolatinė nuotekų dumble esančių sunkiųjų metalų stebėsena: metalų koncentracijos nustatinėjamos kiekvieną mėnesį. Pagal sunkiųjų metalų koncentraciją Panevėžio miesto nuotekų valykloje susidarantis dumblas priskiriamas II kategorijai.

Nuotekų dumblo rodikliai

Dumblo kategorija Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg
Švinas (Pb) Kadmis (Cd) Chromas (Cr) Varis (Cu) Nikelis (Ni) Cinkas (Zn) Gyvsidabris (Hg)
I <140 <1,5 <140 <75 <50 <300 <1,0
II 140-750 1,5-20 140-400 75-1000 50-300 300-2500 1,0-8,0
III >750 >20 >400 >1000 >300 >2500 >8,0
Sunkiųjų metalų koncentracija Panevėžio džiovintame nuotekų dumble
II 35,8 0,9 26,6 109,1 14,0 585,2 0,0

Jei dumblas atiduodamas jo panaudojimui žemės ūkyje, atliekami papildomi dumblo ir numatomo tręšti dirvožemio tyrimai. II kategorijos dumblu tręšti dirvožemį galima ne dažniau kaip kas 3 metus tame pačiame plote.

Norint nuotekų dumblą naudoti kaip trąšą, reikia parengti tręšimo planą, suderintą su savivaldybe, kurios administruojamoje teritorijoje vykdomas tręšimas, ir Aplinkos apsaugos agentūra. Dumblo naudotojo pageidavimu, planą parengia ir suderina „Aukštaitijos vandenų“ bendrovės specialistai.

Norint parengti tręšimo planą (ne ilgesniam kaip 6 metų laikotarpiui) reikia pateikti:

  1. Dokumento, suteikiančio teisę naudoti žemės sklypą (nuosavybės dokumentas, nuomos sutartis ar pan.), kopiją.
  2. Žemės sklypo planą identifikuojančius duomenis (adresą, plotą ir pan.) su pažymėtomis teritorijomis, kurioms taikomi papildomi aplinkosauginiai reikalavimai ir/ar apribojimai (apsauginės juostos, zonos, SAZ ar pan.) bei bendru situacijos planu (mažiausiai 500 m spinduliu apie sklypą) su pažymėtomis gyvenamosiomis teritorijomis, vandens kaptažo įrenginiais, vandens telkiniais, keliais, visuomeniniais objektais ar kitais objektais, kuriems dumblo naudojimas gali turėti neigiamą poveikį.
  3. Informaciją apie vėliausią dumblo naudojimą sklype (datą, panaudoto dumblo kiekį, dumblo kokybę, dumblo tiekėją).
  4. Informaciją apie sklypo naudojimo paskirtį (numatomas auginti kultūras).
  5. Suteikti galimybę paimti iš sklypo dirvožemio mėginius tyrimams.
  6. Prašymą naudoti dumblą.

Sutvarkius dokumentus, dumblo naudotojas savo transportu išsiveža dumblo kiekį pagal tręšimo plane apskaičiuotą normą iš Panevėžio nuotekų valyklos ir paskleidžia dumblą dirvoje. Paskleistą dumblą ne vėliau kaip per 2 dienas naudotojas turi įterpti į dirvožemį ne didesniu kaip 20% netolygumu.

Smulkesnės informacijos apie galimybes panaudoti nuotekų dumblą galima kreiptis į UAB „Aukštaitijos vandenys“ adresu: Velžio kelias 13, Panevėžys arba telefonu – 8 (45) 586609.

Nuorodos į straipsnius:



Galerija
Paskutinį kartą redaguota: 2022-10-31 07:39