Pirmasis žvalgybinis giluminis gręžinys, iš kurio ištryško maždaug 4 metrų aukščio vandens fontanas, centralizuotam vandentiekiui įrengti Panevėžyje išgręžtas 1950 metais. Vėliau išgręžtas dar vienas gręžinys, o 1960 m. mieste buvo baigtas statyti 600 m³ talpos vandentiekio bokštas, įrengta 1,6 ha ploto vandenvietė, kurioje veikė 2 gręžiniai. Iš jų 1960 metų pabaigoje pirmiesiems vartotojams pradėtas tiekti požeminis giluminių gręžinių vanduo. 1960 metais muilo ir „Nevėžio“ fabrikams, politechnikumui, gaisrinei, centrinei vaistinei, „Žalgirio“ sporto klubui, tuometiniams Panevėžio miesto ir rajono vykdomiesiems komitetams tiesiai iš gręžinių patiekta 3,9 tūkst. m³ vandens, iš kurio nebuvo pašalinama vandenyje ištirpusi geležis.
1962 m. pradėjo veikti geriamojo vandens tyrimų laboratorija, netrukus buvo įrengti pirmieji du po 750 m³ talpos geriamojo vandens rezervuarai.
1971 metais vandenvietė buvo rekonstruota: pradėjo veikti geležies pašalinimo iš vandens įrenginiai, įrengtas naujas 2,5 tūkst. m³ talpos vandens rezervuaras, vandens antrojo pakėlimo siurblinė. Ji tapo būtina todėl, kad mieste buvo pastatyti daugiaaukščiai namai, į kurių viršutinius aukštus dėl nepakankamo slėgio vanduo nebegalėjo būti patiekiamas iš bokšto.
1984 m. pastatyta nauja geležies pašalinimo iš vandens stotis, įrengta centrinė dispečerinė, nauji švaraus vandens rezervuarai: du po 6000 m³ talpos, vienas – 10000 m³ talpos. Taip Panevėžyje baigta įsisavinti pirmoji vandenvietė, užimanti 34 ha plotą. Tada joje veikė 57 gręžiniai, kuriais per parą buvo galima išgauti 65 tūkst. m³ vandens.
Šiuo metu pagrindinėje UAB „Aukštaitijos vandenys“ vandenvietėje, iš kurios vanduo tiekiamas Panevėžio miesto ir priemiesčio vartotojams, yra 25 veikiantys 170 - 230 m gylio gręžiniai. Vartotojams geriamasis vanduo patiekiamas 911,67 km ilgio tinklais. Ramygalos, Uliūnų, Naujamiesčio ir Naujamiesčio kaimo vartotojai aprūpinami geriamuoju vandeniu iš vandenviečių, kuriose yra 7 gilieji gręžiniai, 4 vandens gerinimo stotys. 2023 metais visose vandenvietėse išgauta beveik 7 mln. m³ geriamojo vandens.
Bendrovė per parą patiekia 16-18 tūkst. m³ geriamojo vandens. Jis išgaunamas iš 170– 230 m gylyje esančio vandeningojo sluoksnio, susiformavusio viduriniojo–viršutiniojo Devono periode maždaug prieš 50 – 70 mln. metų Šventosios–Upninkų baseine. Iš žemės gelmių vanduo patenka į geležies pašalinimo įrenginius, juose natūraliu būdu iš vandens pašalinama ištirpusi geležis. Po to jis patenka į požeminius vandens rezervuarus. Rezervuarų talpa – 22 tūkst. m³ – neveikiant nė vienam gręžiniui suteikia galimybę nepertraukiamai tiekti vartotojams vandenį 12–15 valandų. Iš vandens rezervuarų vandens antrojo pakėlimo siurblinės siurbliai su dažninėmis pavaromis išpumpuoja vandenį į vandentiekio tinklus ir patiekia vartotojams. Aukščiausiuose Panevėžio miesto statiniuose yra įrengta 19 trečiojo vandens pakėlimo siurblinių.
Vandens tyrimų laboratorijoje atliekama nuolatinė geriamojo vandens mikrobiologinės taršos ir cheminės vandens sudėties stebėsena. 2023 m. visose vandenvietėse buvo ištirti 564 geriamojo vandens ėminiai, atlikto 5347 įvairių parametrų tyrimai. UAB „Aukštaitijos vandenys“ tiekiamo geriamojo vandens kokybė atitinka tiek Lietuvos higienos normos (HN 24:2023), tiek ES geriamojo vandens direktyvų reikalavimus.
Geriamasis vanduo trumpą laiką ar su pertraukomis gali būti tiekiamas vartotojams ir (arba) abonentams cisternomis apribojus geriamojo vandens, kuris kelia pavojų žmonių sveikatai, vartojimą ar uždraudus jo tiekimą, avarijos atveju, atliekant skirstomųjų tinklų darbus ir kitais atvejais.
Cisternų užpildymui naudojamas iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ giluminių gręžinių išgautas ir nugeležintas požeminis vanduo. Bendrovė užtikrina, kad į cisternas pilamas geriamasis vanduo atitiktų HN 24:2023 reikalavimus, todėl nuolatos vykdo jo stebėseną.
Pažymėtina, kad nuolatos fiksuojami šie duomenys: cisternų pripildymo, pakartotinio pripildymo datos bei informacija apie cisternų valymą, dezinfekciją.
UAB „Aukštaitijos vandenys“ įspėja geriamojo vandens vartotojus ir abonentus, kad iš cisternos prisipiltą geriamąjį vandenį, prieš naudojant jį gėrimui ar maistui gaminti, reikia užvirinti, nes bendrovė negali užtikrinti cisternos čiaupo ir talpų, kurias vartotojai naudoja vandeniui iš cisternos pripilti, higienos būklės.